Pagal
Mėnuo: lapkričio 2016

Programos pakeitimuose – dar daugiau dėmesio kooperatyvams

Programos pakeitimuose – dar daugiau dėmesio kooperatyvams

1

Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai susirinko į paskutinį šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdį, kuriame pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos galutinė vertinimo ataskaita, aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių įgyvendinimo eiga, diskutuota dėl šios programos pakeitimų, kad kuo daugiau kaimo žmonių galėtų pasinaudoti ES parama.

Daugiau Daugiau

Norintiesiems pradėti socialinį verslą kaime – ES parama

Norintiesiems pradėti socialinį verslą kaime – ES parama

3

Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, gali gauti ES paramą ir socialiniam verslui kaime kurti. Šio verslo projektų Lietuvoje dar nėra daug įgyvendinta, todėl daugeliui galimų pareiškėjų kyla klausimų, koks tai verslas ir kaip tapti „socialiniu verslininku“.

Daugiau Daugiau

Biodinaminio ūkininkavimo pradmenys

Biodinaminio ūkininkavimo pradmenys

Autorė:  Elena Grajauskienė

 Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „GAJA,“ ekologinės žemdirbystės konsultantė.

 

  Įvadas.

Biodinaminio ūkininkavimo samprata.

Ekoproduktai-sveikas ir saugus maistas.

Biodinaminių produktų įvertinimas.

Daržo sėjomainos įgyvendinimas biodinaminiame ūkyje.

Kosmoso įtaka daržovėms ir kitiems augalams.

Darbai šaknų , lapų,vaisių ir žiedų dienomis.

Komposto gamyba biodinaminiame ūkyje.

Biopreparatų gamyba.

 

      Biodinaminio ūkininkavimo pagrindų kūrėjas – austrų filosofas, literatūrologas, rašytojas Rudolfas Šteineris (1861 – 1925). Jis yra naujos krypties filosofijoje a n t r o p s o f i j o s (gr. anthropos – žmogus + gr. sophia – išmintis) kūrėjas. 1913 m. įsteigtą Antroposofinę draugiją 1923 m. Rudolfas Šteineris reorganizavo į Visuotinę Antroposofinę draugiją, kurios centras ir dabar yra Dornache, Šveicarijoje. Šią kryptį filosofijoje, kuri rado pritaikymą pedagogikoje, medicinoje ir žemės ūkyje, jis apibūdino taip: “Antroposofija – tai pažinimo kelias, skirtas dvasinio prado žmoguje atvedimui prie visatos dvasinio prado”. LŽŪU profesorė Dalia Marija Brazauskienė knygoje „Agroekologija ir chemija` rašo: „XX a.trečiojo dešimtmečio pradžioje stambūs Rytų Vokietijos žemvaldžiai pastebėjo, kad pablogėjo dirvožemio struktūra , sumažėjo žemės ūkio augalų atsparumas kenkėjams ir ligoms, sumenko gyvulių sveikata, pablogėjo pašarų ir m aisto kokybė. Su šiais rūpesčiais žemvaldžiai kreipėsi į Rudolfą Šteinerį. Jis yra pasakęs:“ Vargu, ar rasi tokią gyvenimo sritį, kuri nebūtų priklausoma nuo žemės ūkio. Žmogaus rūpesčiai, kuriuo požiūriu benagrinėtum, susiję su žemės ūkiu“. R.Šteineris 1924 m. birželio 7-16 dienomis to meto Breslaujos (dabartinio Vroclavo) apylinkėse esančiame Kobervitco dvare 160 –čiai žemdirbių suorganizavo žemdirbystės kursus, kuriuose išdėstė naują požiūrį į žemdirbystę , paremtą tarpusavio ryšiais gamtoje. Jis pateikė eilę praktiškų patarimų, kaip atgaivinti dirvožemį, sustiprinti augalų ir gyvulių sveikatingumą bei pagerinti maisto produktų kokybę.R.Šteineris teigė, kad spartus gamtos mokslų vystymasis sudarė sąlygas vienpusiškam mokslo pasiekimų interpretavimui ir taikymui, o tai suardė nuoširdžius ir dvasingus žmogaus ir gamtos ryšius.

Turtingas vidinis senųjų ūkininkų pasaulis buvo sumenkintas, dvasingumą pakeitė grubus cheminis ir mechaninis poveikis gamtai.

      R. Šteineris sukūrė teorinius pagrindus, vienos iš ekologinės žemdirbystės krypčių – b i o d i n a m i n ė s žemdirbystės, kuri labiausiai susieta su gamtos jėgų panaudojimu žemės ūkyje. Biodinaminės žemdirbystės ūkiuose išauginti ir perdirbti maisto produktai visame pasaulyje žymimi „Demetros“ (Demetra – senovės graikų derlingumo ir žemdirbystės deivė) ženklu.“ Biodinaminio ūkio produktai yra patys saugiausi šiuolaikniame pasaulyje.Jie auginami laikantis griežtų Taisyklių.Augalai biodinaminiame ūkyje sukaupia visas žmogui reikalingas maisto medžiagas, nes jie užauga gyvybingame, neužterštame dirvožemyje. Ūkiuose nenaudojamos dirbtinės mineralinės trąšos ir sintetiniai pesticidai.Biodinaminių produktų kokybę užtikrina labai griežta jų auginimo ir perdirbimo kontrolė. Griežti reikalavimai taikomi ir šių produktų perdirbimui.Svarbiausias principas perdirbant-tai tausojimas.Perdirbimometu siekiama išsaugoti natūraliąsias produkto savybes; vitaminus, fermentus ir kitas vertingas medžiagas. Biodinaminiuose ūkiuose , kaip ir visuose ekologiniuose ūkiuose žemės ūkio produktai neapšvitinami jonizuojanšiais spinduliais, kurie sunaikina vitaminus, pakeičia baltymų ir riebalų struktūrą, sunaikina jų gyvybingumą. Šiuose ūkiuose griežtai draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, kurie pavojingi ne tik žmogui, bet ir visai gamtinei aplinkai. Biodinaminė žemdirbystė paplitusi Šveicarijoje, Voketijoje, Austrijoje ir kitose Vakarų šalyse bei JAV. Šiuo metu biodinaminės žemdirbystės ūkių yra Latvijoje ir Estijoje. Tai ne tik dirvos derlingumo atstatymas ir aplinkos sauga natūraliais būdais, bet ir tamprus žmogaus ryšys su kosmosu, su gamtos jėgomis, žmogaus atsakomybė už auginamų gyvūnų ir augalų gerovę, darnius tarpusavio ryšius.LŽŪU-to taikomosios ekologijos bakalaurė Živilė Kepalaitė, dirbanti Šveicarijos ekologiniame institute (FIBL-e), straipsnyje „Žmogaus ir gamtos sauga Šveicarijos ekologiniuose ūkiuose“ aprašo biodinamių ūkių ūkininkų indėlį į gamtos apsaugą bei maisto saugumą.(žr1.priedą).  

                              Biodinaminės žemdirbystės principai:

 

      -Žemdirbystę reikia vystyti atsižvelgiant ne tik į gamtinius (žemiškus), bet ir į kosminius ritmus, nes visa, kas gyva, yra gerai suderinta visuma, taip pat glaudžiai susieta ir su kosmosu.

       -Kosminių ir kitokių jėgų įtaką reikia panaudoti žemės ūkiui specialiais biodinaminiais preparatais.

        Biodinaminės žemdirbystės sistemos teorinis pagrindas grindžiamas taip:

        -Biodinaminiais metodais būtina sujungti žemdirbystę su visuotiniu žemės ritmu.Įdirbti dirvas,sėti ir prižiūrėti pasėlius reikia palankiais tam periodais,kurius nulemia Mėnulio padėtis viename ar kitame Zodiako žvaigždyne.Pavyzdžiui, Jaučio žvaigždyne- geriausias laikas sėti šakniavaisius.Atsižvelgti į dangaus kūnų išsidėstymą  rekomenduojama ir ruošiant kompostus, naikinant piktžoles.

         -Specialūs biodinaminiai preparatai turi augalams suteikti būtinas jėgas ir aktyvizuoti tam tikrus procesus dirvoje.Humusiniai preparatai ruošiami raguos iš mėšlo,siliciniai –iš kvarco. Šiems preparatams, naudojamiems stipriai juos atskiedus, priskiriamos ypatingos savybės.

         Be to dar yra ruošiami biopreparatai kompostui, reguliuojantys augalų mitybą irvystymąsi. Jie ruošiami iš įvairių augalų; kraujažolių, dilgėlių, ramunėlių, kiaulpienių, ąžuolo žievės, valerijonų ir daugelio kitų augalų, paskui juos dedant į  mėšlo kompostavimo rietuves. Augalinės ištraukos, nuovirai ir rūgimo produktai naudojami augalų apsaugai. Plačiausiai paplito preparatai iš dilgėlių ir asiūklių. Ruošiant  dilgėlių fermentuotą  tirpalą, jaunos  iki  žydėjimo dilgėlės susmulkinamos ir užpilaamos lietaus vandeniu. Po dviejų savaičių  išrūgęs skystis naudojamas  purškimui nuo amarų, atskiestu  laistomi jauni augalai. Šis tirpalas turi daug kalcio, vitaminų, augimo stimuliatorių.

Tręšimo priemons turi atitikti dirvos derlingumą.Tvartų mėšlas iš dalies yra kompostuojamas, kur yra pridedami pagal atitinkamus receptus pagaminti  žolių ekstraktai.Pirktų  organinių trąšų panaudojimas ledžiamas  tik tokiu mastu , kad jo vertė neviršytų  tvarto mėšlo komposto ir žaliosios trąšos  vertės.Azotinis tręšimas vyksta tik organine forma, kur pastovus ankštinių augalų auginimas sėjomainoje užima pagrindinę vietą.

          Draudžiamas chemiškai pagamintų azotinių trąšų, lengvai tirpstančių  fosfatų, o taip pat turinčių chloro kalio trąšų naudojimas. Leidžiama naudoti chemiškai neapdorotus fosfatus, kaulamilčius,trąšas iš dumblių, bet daugiausia  jie yra kaip priedas kompostams.

Piktžolių kontrolė dažniausiai remiasi  mechaniniu-fiziniu būdu, todėl biodinamiškai ūkininkaujant susidaro sunkumai. Lauke auginamose daržovėse piktžolės gali buti nudeginamos terminiu būdu.Kovojant su augalų kenkėjais naudojamos augalinį pagrindą turinčios medžiagos; piretrumas(pyrethum) arba deris(derris), o nuo grybinių ligų leidžiama naudoti ir sierą.

Biodinaminis ūkninkavimas vis labiau plita Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.

Šioje mokymo medžiagoje apžvelgsime biodinaminio ūkininkavimo metodus, su kuriais susipažinome 1995-2005 m. Šveicarijoje. Prof. D.M. Brazauskienės dėka  dešimt metų  bendravome su SVWO(Vakarų-Rytų šalių susivienijimas ekologiniam ūkininkavimui Šveicarijoje). Susvienijimo koordinatorė p. Margrit Liech kviesdavo mūsų šalies ekologinių ūkių ūkininkus, LEŽB( Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos) „Gajos“narius į  SVWO organizuojamus kursus, muges, šventes ir praktikai  biodinamminiuose bei bioorganiniuose ūkiuose.(2 priede

matysime organizuojamų kursų darbotvarkes ir dalyvių nuotraukas). Pabuvoję daugelyje ūkių, susipažinome su biodinaminio ūkininkavimo metodais. Didelę dalį  jų galime pritaikyti Lietuvoje, ypatingai  auginant daržoves. Mūsų ekologinių ūkių ūkininkai augina labai mažai  daržovių ir bulvių. Tikėtina, kad susipažinę su biodinaminių metodų taikymu daržininkystėje, augins jų daugiau.

 

 Ekoproduktai-sveikas ir saugus maistas. Biodinaminių produktų įvertinimas.

      Saugiu maistu vadinamas tas, kuriame nėra cheminių, fizinių ir kitokių teršalų daugiau negu leidžia teisės aktai.Didėjant aplinkos taršai maisto saugos problema tampa vis svarbesnė.Žmonės nori vartoti saugų maistą.Nesaugiu maistas gali tapti jo žaliavų auginimo chemizuotame ūkyje metu, kai gausiai naudojamos mineralinės trąšos, sintetiniai pesticidai,taip pat maisto žaliavų perdirbimo metu, kai naudojama daug įvairių maisto priedų. Kaip jau buvo mineta, biodinaminio ūkininkavimo produktai yra patys saugiausi, žymimi DEMETROS ženklu ir labiausiai pasaulyje vettinami.Jie vertingesni už ekologiškus, nes pagaminti prisilaikant ne tik ekologinio ūkio taisyklių, bet ir natūralių gamtinių ritmų.Apie ekologinio ir biodinaminio ūkio produktų saugumą yra daug medžiagos ir galima pasiruošti atsakyti į patektus klausimus savarankiškai. Biodinaminio ūkio produktai yra patys saugiausi šiuolaikniame pasaulyje.Jie auginami laikantis griežtų Taisyklių.Augalai biodinaminiame ūkyje sukaupia visas žmogui reikalingas maisto medžiagas, nes jie užauga gyvybingame, neužterštame dirvožemyje. Ūkiuose nenaudojamos dirbtinnnnės mineralinės trąšos ir sintetiniai pesticidai.Biodinaminių produktų kokybę užtikrina labai griežta jų auginimo ir berdirbimo kontrolė. Griežti reikalavimai taikomi ir šių produktų perdirbimui.Svarbiausias principas perdirbant-tai tausojimas.Perdirbimometu siekiama išsaugoti natūraliąsias produkto savybes; vitaminus, fermentus ir kitas vertingas medžiagas. Biodinaminiuose ūkiuose , kaip ir visuose ekologiniuose ūkiuose žemės ūkio produktai neapšvitinami jonizuojanšiais spinduliais, kurie sunaikina vitaminus, pakeičia baltymų ir riebalų struktūrą, sunaikina jų gyvybingumą. Šiuose ūkiuose griežtai draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, kurie pavojingi ne tik žmogui, bet ir visai gamtinei aplinkai. Biodinaminė žemdirbystė paplitusi Šveicarijoje, Voketijoje, Austrijoje ir kitose Vakarų šalyse bei JAV. Šiuo metu biodinaminės žemdirbystės ūkių yra Latvijoje ir Estijoje. Tai ne tik dirvos derlingumo atstatymas ir aplinkos sauga natūraliais būdais, bet ir tamprus žmogaus ryšys su kosmosu, su gamtos jėgomis, žmogaus atsakomybė už auginamų gyvūnų ir augalų gerovę, darnius tarpusavio ryšius. Lietuvoje šiuo metu biodinaminiai produktai jau turi paklausą.Deja, jie įvežami iš Vokietijos, Lenkijos, Šveicarijos ir kt. šalių.Parduotuvėje“ Via natūralis“ radome vieną biodinaminį produktą –biodinaminius speltos miltus Bauckhof 500 gr., kainuojančius 20, 50lt.(3 priedas). Tai rodo, kad biodinaminiam ūkininkavimui pats laikas atverti kelią. Tai būtų smulkių ūkių, esančių kurortinėse ir kitose neužterštose vietovėse, prerogatyva.   

DARŽO SĖJOMAINOS ĮGYVENDINIMAS BIODINAMINIAME ŪKYJE

 

Studijuojant R.Štainerio paskaitų žemdirbiams medžiagą, paaiškėja tikras ryšys tarp kosmoso ir augalijos bei gyvūnijos. Įdomu yra tai, kad augalų augime, pagal R.Štainerį, dalyvauja  visas dangaus skliautas. Žvaigždynai, slinkdami dangaus skliautu, augalų augimą veikia nevienodai; vieni teigiamai veikia šaknis, kiti lapus, vaisius ir žiedynus. Taip   skiriamos  šaknų, lapų, vaisių ir žiedų dienos.

Maria Thun, remdamasi  savo ilgamečiais bandymais apie kosminius ritmus, daržoves suskirstė į  šakniavaisines, lapines, vaisines ir žiedines.

    Šakniavaisinėms daržovėms M.Thun  priskiria: morkas, burokėlius, pastarnokus, petražoles, salierus, porus, česnakus, svogūnus, ridikus, ridikėlius,ropes, bulves.

1

 1pav.  Šakniavaisinės daržovės.

 

      Lapinėms daržovėms M. Thun  priskiria salotas, špinatus, gūžinius kopūstus, kaliaropes, žiedinius kopūstus, lapines petražoles, mongoldus,cikorijas,lapinius salierus, endivijas, svogūnus laiškams. Rūpinantis šiomis daržovėmis  lapų dienomis, jų skonis būna geresnis, pastebėta, kad  lapinės daržovės, nuimtos lapų dienomis blogiau laikosi.

2

2 pav.   Lapinės daržovės.

 

      Vaisinėms daržovėms priskiriama; cukinijos, moliūgai, agurkai, pomidorai, paprikos, baklažanai, pupos, pupelės,sojos, lęšiai, žirniai, braškės, žemuogės, varpiniai javai,vaisiai, šparaginiai.

3

3pav. Vaisinės daržovės.

 

      Žiediniai augalai – brokoliai, linai, rapsai, saulėgrąžos, aguonos, vaistažolės,gėlės, augalai  biopreparatų gamybai. Šios augalų grupės augalai iš dirvos paima mažiau maisto medžiagų, jų šaknys silpnesės už  prieš tai išvardintų augalų grupių.       

4

  4 pav. Žiediniai  augalai.

      Norint darbuotis darže padedant gamtos jėgoms ir išlaikyti pagrindinius sėjomainos reikalavimus, reikia daržo žemę padalinti į keturias lygias dalis. Laukai turi judėti pagal laikrodžio rodyklę. Į tą patį lauką tie patys augalai sugrįš kas ketveri metai. Tokiu būdu nebus alinama dirva, daržovės bus saugomos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų. Kiekvienais metais laukeliuose sėjamas daržoves reikia pažymėti savo planuose, kad kasmet galetume taikyti augalų geros kaimynystės principą.  5

5 pav.Sugretintas lapinių daržovių auginimas.

           KOSMOSO ĮTAKA  DARŽOVIŲ IR KITŲ AUGALŲ AUGINIMUI. DARBAI  ŠAKNŲ, LAPŲ, VAISIŲ IR ŽIEDŲ DIENOMIS.

      R.Štaineris knygoje „Mokslinio dvasingumo pagrindai sėkmingam žemės ūkio vystymui` rašė, kad apie žemės ūkį parašyta daugybė veikalų, bet tikrąsias tiesas gali pasakyti tas, kas savo mintis semia dirbdamas žemę, prižiūrėdamas augalus ir gyvulius. Žmonės nuo žilos senovės savo patirtį palieka mums tradicijose, patarlėse, oro spėjimuose, liaudies dainose ir pasakose. Jie žino Mėnulio poveikį gyviems organizmams; su Mėnuliu sieja potvynius ir atoslūgius gamtoje, Mėnulio poveikį pačiam žmogui. Juk žmogus tai mikrokosmosas, kuris gyvena pagal veikiančius ritmus. Žmogui būdinga 28 dienų mėnesio ciklas, septynių dienų susirgimų ritmas. Augalų augimui ir vysymuisi gamtos ritmai stipresni negu žmogui.Juos veikia septyni dangaus kūnai- Menulis, Merkurijus, Venera, Saulė, Marsas, Jupiteris, Saturnas. Tiesioginį poveikį augalams turi žvaigždynai. 

66. pav. Mėnulio ir žvaigždynų ryšys kosmose.

      Augalus veikia įvairūs gamtos reiškiniai ir dangaus kūnų išsidėstymas Mėnulio bei Saulės atžvilgiu.Yra Saulės augalai (pvz. vaistinė ramunėlė), Kurių žiedas primena Saulę.Ramunėlės padeda harmonizuoti ryšį tarp Žemės ir kitų planetų. Dilgėlės, veikiant Marsui, kaupia geležį, todėl žinomos kaip kraują stiprinanti priemonė. Ąžuolas yra Marso ir Jupiterio medis.Jo žievėje yra sukaupta daug kalcio.Žievė yra tiesiogiai veikiama Mėnulio ir padeda didinti augalų atsparumą ligoms. Kiaulpienes valdo Jupiteris. Pavasarį žydintys geltonžiedžiai augalai gydo kepenis. Augalų vaisių, šaknų, žiedų ir lapų dienos surandamos pagal Mėnulio kalendorių. Per 28 dienas Mėnulis pabūna kiekviename žvaigždyne po dvi su trupučiu dienos. Kai jis būna Liūto, Avino ir Šaulio žvaigždynuose-tai teigiamai veikia vaisinius augalus. Jaučio, Mergelės ir Ožiaragio žvaigždynai teigiamai veikia šaknų augalus. Žiedų dienos yra Svarstyklių, Vandenio ir Dvynių žvaigždynuose Mėnulio buvimo metu. Lapų dienų darbams talkina Vėžio, Skorpiono ir Žuvų buvimas su Mėnuliu. 

7

7.Vaisių, šaknų, žiedų ir lapų trikampiai.

      Auginant šaknų augalus (morkos pavyzdžiu), sėjos, persodinimo, kaupimo, purenimo, derliaus nuėmimo ir netgi konservavimo darbus reikia pasirinkti šaknų dienas. Auginant lapinius augalus(kaliaropių pavyzdžiu), jie sėjami, sodinami ,kaupiami ir ravimi lapų dienomis.Sandėliuojamų lapinių daržovių derliaus dorojimą tikslinga atlikti žiedų dienomis. Žiedinių augalų (sausagėlių pavyzdžiu), sėjos, sodinimo. priežiūros ir skynimo darbai atliekami žiedų dienomis. Sausagėlės ilgai išlaiko savo spalvingumą, vaistažolės kvapnumą, jei skiname žiedų dienomis. Vaisinių augalų auginimas (pomidoro pavyzdžiu), kaip taisyklė turi vykti visus darbus atliekant vaisių dienomis. Kaip ir buvo minėta, augalams įtaką daro Mėnulis. Biodinaminių ūkių ūkininkai laikosi biodinaminio kalendoriaus atlikdami sėjos ir sodinimo darbus. Jeigu augalo derlius formuojasi žemėje (šakniavaisiai, gumbai, )- sėjame ir sodiname Mėnuliui dylant. Jeigu derlius augs ant žemės (lapines daržoves, vaisinius augalus, javus, žiedinius) sėkime ir sodinkime Mėnuliui pilnėjant. Vaismedžius ir vaiskrūmius genėkime Mėnuliui dylant,- ištekės mažiau sulčių. Skiepijimo darbai atliekami Mėnuliui pilnėjant, kad augalo sultys pasiektų skiepo vietą.Vaismedžius ir vaiskrūmius sodiname vaisiaus dienomis. Tręšti geriausia Mėnuliui mažėjant, pagal laukiamo derliaus dienas. Purškiame laukiamo derliaus dienomis, geriausia pirmoje dienos pusėje.Ravėjimus, purenimus, kaupimus geriausia atlikti pirmoje dienos pusėje.Šie darbai atlikti šaknų dienomis skatina augalus įsisavinti azotą, lapų dienomis-aktyvina procesus, susijusius su kalciu.Žiedų dienomis šie darbai skatina fosforo ir kalio aktyvumą, vaisių dienomis- sieros pasisavinimą. Šakniavaisių derliaus nuimamas dylant mėnuliui, šaknų dienomis. Vaisius, grūdus, sėklas nuimame pilnėjant Mėnuliui, vaisiaus dienomis, Žiedus skinkime žiedų dienomis, didėjant Mėnuliui.Lapų dienomis nuimtas derlius genda, perdirbti produktai blogai laikosi. Jokio derliaus neverta imti lapų dienomis. Lapines daržoves reikia nuimti  žiedų ir vaisių dienomis.

Laistome ryte, nuo saulės patekėjimo iki 10 val. ir pavakariais. Maria Thun ypatingą dėmesį skiria dirvos purenimui ir tarpueilių mulčiavimui. Supurenta ir mulčiuota dirva sutaupo drėgmę. S. Bruns ir J. Stammeris teigia, kad vienas purenimas sutaupo net penkis laistymus. Pagal M. Thun  dirva iki pietų iškvepia drėgmę, o po pietų įkvepia. Šį reiškinį galime stebėti sausu vasaros metu, kai  ryte ant dirvos paviršiaus randame drėgmės, ant augalų rasą.

8

8. pav. Dirva iki pietų iškvepia(kairėje), po pietų įkvepia (dešinėje).

      Mulčui tinka vejos žolė, šiaudai, durpės, daržo liekanos. Svarbu, kad mulčo sluoksnis būtų 7-8 cm. storio. Mulčas aktyvina mikroorganizmų veiklą, gerina dirvos struktūrą, palaiko pastovią dirvos temperatūrą, stelbia piktžoles ir apsaugo dirvą nuo perdžiuvimo. Biodinaminiame ūkyje ūkio darbai atliekami atsižvelgiant į Mėnulio ir kitų dangaus kūnų padėtį kosmose.  

                    KOMPOSTO GAMYBA BIODINAMINIAME ŪKYJE

 

Geras  kompostas biodinaminiame ūkyje ypatingai vertinamas. Tai pagrindinis dirvos mikroorganizmų mitybos šaltinis biodinaminiame ūkyje. Apie gero komposto reikšmę, gamybos technologiją  LŽŪU profesorė Honorata Danilčenko rašė knygose „Ekologinio ūkininkavimo ABC darže ir sode“, „Ekologinė daržininkystė`. LSDI mokslo darbuotojos dr. Rasa Karklelienė ir Ramutė Deimantavičienė „knygoje „Biohumusas ir ekologinė daržininkystė“ pateikė vertingas žinias apie komposto gamybą.

M.Thun teigimu, tręšimas turi skatinti ne intensyvų augalų augimą, bet  gerinti  dirvos gyvybingumą. Gaminant kompostą biodinaminiame ūkyje tenka pridėti  į jį  biodinaminių preparatų, kurių gamybą aptarsime sekančiame skyriuje.

Vėsesnio klimato sąlygomis verta pasigaminti  „greitą“ kompostą  su gyvulių atliekomis ir subrendusio komposto likučiais.

9             Kompostuojant šiuo būdu, aiškiai matomos komposto kaupe padarytos ertmės, į kurias įpilame biodinaminius preparatus. Kiaulpienės, kraujažolės, didžiosios dilgėlės, ąžuolo žievės, valerijono ir vaistinės ramunės preparatais papildytas kompostas praturtina dirvos viršutinį sluoksnį augalams naudingomis medžiagomis. R.Karklelienės ir R.Deimantavičienės knygelėje „Biohumusas ie ekologinė daržininkystė“18-19 psl.aprašomas komposto gaminimas su biodinaminių preparatų pagalba. „Gaminant kompostą biodinaminiame ūkyje pagrindas turi būti ant dirvos. Krūvos pagrindo plotis 1,8m., ilgis 3,5-5m.,aukstis 1,5-!,8m.Gerai yra ant dugno pakloti drėgno subrendusio komposto sluoksnelį.Ant jo kraunamos kompostavimui tinkamos medžiagos sluoksniais. Jie pabarstomi kalkėmis, klintmilčiais.Sukrovus krūvą iki pusės, dedami specialūs biodinaminiai preparatai, kurie sustiprina komposto žaliavoms suskaidyti reikalingą energiją, aktyvina ir spartina irimo procesą. 502 preparatas .Kraujažolių(Achillea millefolium) žiedai nuskinami žydėjimo pradžioje ir sudedami į stirnos, briedžio,ar elnio šlapimo pūslę.Žiedų prikimšta pūslė užkasama į derlingą dirvą 60cm gylyje. Laikoma per žiemą. Pavasarį išėmus iš dirvos tinka dėti į komposto krūvą. Šis preparatas padeda atpalaiduoti kalio ir sieros junginius komposte. 503 preparatas. Ramunėlių (Matricaria Chamomilla) žiedai, surinkti vasarą, sudrėkinami ramunėlių arbata ir sukemšami į galvijo plonąją žarną. „Dešrelė` užkasama į žemę rudenį, lapams krintant. Preparatas tinkamas naudoti pavasarį. Jis padeda reguliuoti kalcio (Ca) gamybą dirvoje. 504 preparatas. Dilgėlių lapai (Urtica dioica) surenkami ir surišami į medvilninę skarelę ir įkasami į samanines durpes. Preparato gamyba trunka metus.Tai temperatūrą komposte reguliuojantis preparatas, dažniausiai veikia, kai reikia pažeminti temperatūrą. 505 preparatas. Ąžuolo žievė(Quercus robur) susmulkinta ir sukimšta į naminio gyvulio (avies, ožkos, karvės ) kaukolę, rudenį, lapams krintant , įkasama į žemę tokioje vietoje, kur lašėtų vanduo(krano, lietaus), ir laikoma iki pavasario. Preparatas dalyvauja kalcio junginių įsisavinimo procese augaluose ir padidina jų atsparumą ligoms. 506 preparatas. Kiaulpienių žiedai (Taraxacum officinale), pavasarį surinkti ir išdžiovinti, sukišami į gyvulio žarnas, rudenį, lapams krintant, įkasami į dirvą 60 cm. gylyje ir laikomi iki pavasario. Šis preparatas reguliuoja kalcio ir silicio procesus.“ Aukščiau minėtos knygelės autorė R.Deimantavičienė šias mintis išsakė, atlikusi ilgalaikę stažuotę JAV ekologiniuose ūkiuose. Biodinaminiai preparatai plačiai naudojami viso pasaulio ekologinės žemdirbystės ūkiuose.  

  BIOPREPARATŲ  GAMYBA

            Šveicarijos biodinaminiuose ūkiuose naudojami įvairūs biopeparatai kovai su piktžolėmis, augalų ligomis ir kenkėjais. Dažniausiai preparatams gaminti naudojamos didžiosios dilgėlės, kraujažolės, vaistinės ramunės, valerijonas, ąžuolo žievė, kiaulpienės, dirvinis asiūklis, karvės mėšlas ir kt. Biopreparatai yra specialiai paruoštos medžiagos, kurios homeopatinėmis dozėmis, t. y. mažais kiekiais naudojamos žemei, augalams ir kompostui. Jų gamybai naudojamos mineralinių, augalinių ir gyvulinių medžiagų kombinavimas. Preparatai didina dirvos derlingumą, skatina augalų augimą ir vystymasi, gerina produktų skonį ir maistines savybes. Biopreparatai sujungia įvairias gamtos sritis: mineralinę-fizinę, augalinę-gyvąją ir gyvulinę-įdvasintą per žmogaus darbą. Labai svarbus veiksnys-atsižvelgimas dirbant į metų laikų ritmus, nes skirtingais metų laikais veikia skirtingos gamtos jėgos. Su įvairiais biodinaminiais preparatais FIBL-o (Šveicarijos ekologinio ūkininkavimo instituto) mokslininkai atliko bandymus , pritaikė juos praktiniam naudojimui.Skirtingų rūšių augalų dalys yra nevienodos vertės;Vienų augalų didesnis homeopatinis poveikis-šaknyse, kitų-lapuose ar žieduose.Dauguma biopreparatų, tinkamų žemei gydyti,-kiaulpienė, kraujažolė,ąžuolo žievė ir kt. ,būna užkasti žemėje per žiemą.Kodel? Įšalo poveikyje preparatų kristaluose susidaro junginiai lengvai prieinami augalams ir padedantys susidaryti žiedams ir vaisiams.Ypatingas dėmesys skiriamas preparatams su valerijonu.Palaisčius sodą šio augalo antpilu,sudaromos sąlygos sliekams veistis, o tręšiant kompostu, kuriame yra valerijonų, greičiau pasisavinamas kalcis. Svarbiausias dalykas ruošiant biopreparatus- tinkamai paruošti vandenį jų gamybai. Vanduo aktyvinamas ritmiškai maišant ne mažiau kaip valandą. Maišant susidaro piltuvas, per kurį įteka gamtos jėgos iš aplinkos. Taip vanduo prisotinamas koncentruotomis atgaivinančiomis jėgomis. Maišymo proceso metu žmogus stipriai apjungia polius-šviesą ir tamsą, kosminius ir žemiškus dalykus, atstatymą ir panaikinimą, tai kas sunku ir kas lengva, formos jėgas ir medžiagų sudarymą.  10       Tokiu būdu atsiranda ūkininko asmeninis ryšis su preparatais. Jie turi teigiamą poveikį visam ūkio vystymuisi, humuso formavimui dirvoje, gerai gyvulių sveikatai ir veisimuisi, piktžolių sumažėjimui, pašarų kokybės pagerinimui ir produktų skoninėms savybėms. Teigiamas poveikis yra pastovus ir ilgalaikis su prielaida, kad preparatai bus rūpestingai gaminami ir saugomi bei naudojami pastoviai ir tinkamu metu. Kiekvienas preparatas turi tam tikrą užduotį. Pvz; kovai su piktžožėmis ruošiame D-8 koncentratą iš degintų piktžolių sėklų. -Kai Mėnulis yra Liūto ženkle, deginame įvairių piktžolių sėklas. Jas sudedame į popierinį maišelį ir sudeginame ant malkų. -Pelenai iš sudegintų sėklų ir malkų vieną valandą trinami grūstuvėje. -Sutrinti pelenai atskiedžiami aktyvuotu vandeniu per pusę, atskiedę 1:100 laistome sudegintų piktžolių sėklų augimo vietas tris vakarus iš eilės. Nuo grybinių augalų ligų gaminame dirvinio asiūklio preparatą. Gamtoje grybinių ligų uždavinys-sunaikinti tai kas pradėjo nykti. Dirvinis asiūklis gali nugalėti grybinių ligų grybelius.  11       Į du litrus šalto vandens dedame dešimt gramų džiovinto dirvinio asiūklio ir užverdame. Viriname dvidešimt minučių, atvėsiname. Įpilame aštuonius litrus aktyvuoto vandens ir dar dešimt minučių maišome.Perkošta ir atskiesta (1;10) arbata purškiame vaismedžius ar kitus susirgusius augalus. Biopreparatų yra daug. Su jų gamyba ir naudojimu galime susipažinti aukščiau minėtų autorių knygose.Čia apžvelgėme svarbų vandens aktyvinimo metodą, kaip daugumos biopreparatų gamybos pagrindą. Biodinaminė žemdirbystė yra kūrybinis procesas. R. Šteineris knygoje „Žemės ūkio kursas“rašė:“žemės ir kosmoso jėgos žemės ūkio srityje veikia per Žemės medžiagas…..Mes kuriame atitinkantį mūsų supratimą, jungiantį, keičiantį ir praplečiantį vidurį tarp žemiško materialaus pasaulio ir idėjų dvasinio pasaulio.“ Rudolf Steiner.(1997). Landwirtschaftlicher Kurs. Dornach.CH.

Šveicarijos privačiame ekologiniame institute FIBL-e susipažinome su tyrimais, rodančiais aiškų biodinaminio ūkininkavimo pranašumą prieš kitas ūkininkavimo sistemas. 4 –tame priede galime susipažinti su dalimi bandymų rezultatų.

5-tame priede – biopreparatai įvairioms reikmėms: beicavimui, gyvulių gydymui, komposto gamybai irk t.

 

Santrauka 

            Mokymo medžiagoje apžvelgti pagrindiniai biodinaminio ūkininkavimo aspektai. Pateiktas daržovių suskirstymas padės daržovių augintojams plačiau pasinaudoti gamtos galiomis, auginant sveikus produktus.Biodinaminis ūkininkavimas yra pati aukščiausia ekologinio ūkininkavimo forma, reikalaujanti daug žinių ir patirties. Mes, Lietuvos ekologinių ūkių ūkininkai, kol kas tik kaupiame žinias apie šį ūkininkavimą.   

Literatūros sąrašas;

  1. D.M.Brazauskienė.(2004).Agroekologija ir chemija.Kaunas.
  2. Rudolf Steiner. Geisteswissenschaftliche Grundlagen zum Gedehen der Landwirtschaftlicher Kurs. Landwirtschaftlicher Kurs. Koberwitz bei Breslau 1924.
  3. Maria Thun. Erfahrungen fur den Garten. 1994.Franckh-Kosmos.
  4. H. Danilčenko. Ekologinė daržininkystė.2004m.Kaunas.
  5. D.M.Brazauskienė, G. P. Rutkauskienė. Žemės ūkio chemija.K.Šv.2006m.
  6. Dorota Metera. Ogrod biodinamiczny przy domu.Warszawa.1993.
  7. P.Lazauskas, V. Pilipavičius, J.Kučinskas ir kt. Ekologinis žemės ūkis.LŽŪU.2008
  8. R.Karklelienė,R.Deimantavičienė.Biohumusas ir ekologinė daržininkystė. . 2006.LSDI.

Tekstinė informacija: Biodinaminio ūkininkavimo pradmenys