Ekologinės gyvulininkystės būklė ir perspektyvos:

Prezentacijos skaidrės: Ekologinės gyvulininkystės būklė ir perspektyvos

  1. EKOLOGINĖ GYVULININKYSTĖ

Lietuvos sąlygomis gyvulininkystė yra neatsiejama ekologinio ūkio sistemos dalis. Be karvių kiaulių, avių, vištų, kitų gyvulių ar paukščių praktiškai sunku įsivaizduoti sėkmingai ūkininkaujantį ekologiniame ūkyje.

Vien lauko augalininkyste besiverčiantys ūkiai, išskyrus specializuotus sodininkystės ir daržininkystės ūkius, kurie perka mėšlą ar kompostus iš gyvulius auginančių ūkių, neturi nei teorinės, nei praktinės perspektyvos. Ekologiniu požiūriu vertinant, vien lauko augalininkyste besiverčiantys ūkiai negali būti pripažįstami uždaromis ekologinėmis sistemomis, nes juose nėra augalinės produkcijos vartotojų grandies – gyvulių. Tokie ūkiai neatitinka ir vieno svarbiausių ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų – rūšių įvairovės plėtojimo.

Savo ruožtu ir ekologinei gyvulininkystei keliami šiuolaikiniai elgesio su gyvuliais, jų priežiūros, šėrimo ir laikymo reikalavimai. Pagrindiniuose iš jų reikalaujama, kad gyvuliams būtų sudaromos optimalios atskirų gyvulių rūšių prigimtį atitinkančios sąlygos. Nereikalaujama gyvulių garbinti ar kitaip jų išskirti, tačiau gyvulių interesai turi sutapti su ūkininko interesais, o jų gyvenimo sąlygos turi būti pakylėtos iki aukščiausio gyvulių gerovės lygio. Vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų ekologinei gyvulininkystei, padedantis tausoti gyvulių sveikatą, yra gyvulių apsauga nuo stresų. Stresai silpnina gyvulių imuninę sistemą ir didina gyvulių sergamumą. Vienas dažniausių veiksnių, sukeliančių gyvulių stresus, yra jų įgimtų poreikių neatitinkančios laikymo sąlygos. Kaip pavyzdys, galėtų būti vištų laikymas narveliuose. Vištų prigimtinė savybė – kapstyti žemę, naktį praleisti saugiai tupint ant laktų, dėti kiaušinius paslėptame lizde. Industriniame paukštyne narveliuose laikomos vištos tam sąlygų neturi. Vištų laikymas narveliuose kelia joms nuolatinį stresą, dėl to paukštynuose vištos dažniau serga, plinta kanibalizmas. Dėl šios priežasties paukščius tenka profilaktiškai apdoroti įvairiais preparatais, todėl nukenčia produkcija. Ekologinėje gyvulininkystėje svarbiausias reikalavimas yra sudaryti tokias gyvulių laikymo sąlygas, kurios atitiktų jų įgimtus poreikius. Be aptarto reikalavimo, ekologinėje gyvulininkystėje būtina rūpintis, kad:

      • gyvuliai turėtų sausą ir šiltą guolį, apsaugotą nuo neigiamų aplinkos poveikių;
      • pakankamai erdvės judėti;
      • gauti laisvą priėjimą prie švaraus vandens;
      • gauti pakankamą kiekį geros kokybės pašaro;
      • tvartiniu laikotarpiu turėtų galimybę išeiti mocionui;
      • kiaulių tvartai privalo būti pastoviai kreikiami;
      • gyvulių laikymo vietos būtų pakankamai apšviestos, kad matytų pašarus ir kaimyninius gyvulius, o tvartai pastoviai vėdinami;
      • nebūtų žalojami, karpomos uodegos, iltys, snapai ir panašiai;
      • nebūtų kankinami, pervarginami;
      • be rimto reikalo nebūtų keičiama laikymo vieta;
      • veterinarinėje priežiūroje nebūtų naudojami profilaktiniai medikamentai.