Ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis“ konferencijoje aptarta žinių ir patirties dermė

Ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis“ konferencijoje aptarta žinių ir patirties dermė

EŪB „Gojelis“ ir  LEŽA „Gaja“ konferencija „Dirvos derlingumą gerinantys augalai nenašių dirvų ekologiniuose ūkiuose“ vyko Alantos dvaro rūmuose liepos 8 dieną. Gausiai susirinkę molėtiškiai ekologinių ūkių ūkininkai, LR Seimo KRK, ŽŪR, LŽŪKT, VšĮ „Ekoagros“ Utenos skyriaus, Molėtų sav. atstovai, svečiai biržiečiai ir kiti konferencijos dalyviai išklausė profesorių V. Žekonienės ir A. Svirskio ir kitų pranešimus, susipažino su gyvais augalais gausiai kaupiančiais azotą šaknų gumbeliuose.

Profesorė habil. dr. LEŽA „Gaja“ prezidentė Vanda Žekonienė iškėlė dirvų alinimo problemą, konsultantų patirties stoką, ekologinių ūkių konsultavimo trukdžius dažnai ŽŪM keičiant konsultavimo taisykles, neturint geros bazės konsultantų mokymams. Profesorė pažymėjo ūkininkų atsakomybę tvarkant savo ūkių sėjomainas, rūpinantis dirvų maisto medžiagų balansu. Stebina ŽŪM užsakomieji tiriamieji darbai, kurių vertė vienkartinė.

Profesorius habil. dr. Antanas Svirskis pristatė temą apie pupinius augalus – dirvos derlingumo išlaikymo garantą. Profesorius, pabrėžęs, kad esąs GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) priešas, pristatė savo auginamus tris vertingiausius augalus: ispanišką šalaviją, burnotį ir soją „Merlin“ bei aptarė jų savybes.  Profesorius paminėjo, kad Lietuvoje registruota 400 herbicidų rūšių, žemės ūkio veikla tampa verslu. Ne tuo keliu eina Lietuvos žemės ūkis. Ekologiniai ūkiai turi saugoti dirvos mikroorganizmus, kurie gamina augalams maistą, kuo daugiau ir įvairesnių pupinių augalų ūkiuose.

Ukmergės rajono ekologinio ūkio ūkininkas Valentinas Genys kalbėjo apie savo 35 ūkininkavimo metus. Pasidalino patirtimi auginant daugiametes ankštines žoles sėklai, kalbėjo apie jų naudą sėjomainai ir dirvos derlingumui. Šiame ūkyje gaunama 4–5 tonos grūdų iš hektaro. Ekologiniam ūkiui tai geras derlius. Per 12 ekologinio ūkininkavimo metų atkūrė dirvų struktūrą, viename kv. metre randa 120 sliekų, ankštinių augalų dėka susitvarkė NPK balansas dirvose, susiformavo  geros sąlygos augalų šaknynui. Valentinas kritikavo ekologinio ūkininkavimo taisykles, kurios sudėliotos principu „jūs bėkit – mes gaudysim“,  pažymėjo silpną konsultantų pagalbą ekologijos atžvilgiu, akcentavo siaurą žalinimo sistemos matymą. Nėra mokslinių tyrimų ekologiniam ūkininkavimui – ūkininkas juos daro pats. Pažymėjo, kad Lietuvoje būtina atgaivinti sėklininkystę.

Molėtiškis ekologinio ūkio ūkininkas Pranas Eugenijus Smalskys pasidalino patirtimi auginant pupinius vienmečius ir daugiamečius augalus. Dirvos derlingumą palaikyti nelengva, nes ūkininkaujama kalvotoje žemėje. Gerai dera vikių-avižų mišiniai, kasmet sėjamas baltųjų dobilų įsėlis, auginamos lauko pupos. Ūkininkas kritikavo LR ŽŪM dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių kaitaliojimo, dėl „sofos“ ūkininkų, kurie gauna išmokas kone tokio pat dydžio kaip ir ekologiniai. Kodėl jiems mokamos jaunojo ūkininko ir nederlingų žemių išmokos?

Daugiamečių ankštinių augalų auginimui iš LRŽŪM pusės nėra skatinimo. Kad daugiametės ankštinės žolės pataisytų dirvožemį, reikia jas auginti tame pačiame lauke keletą metų, o ne vienerius metus. Didelės bėdos su ekologinėmis sėklomis.

Alantos sen. ekologinio ūkio ūkininkas Vaclovas Auglys kalbėjo apie patirtį auginant daugiametį pupinių šeimos augalą – esparcetą. Auginant šį medingą augalą sėklai labai svarbi bitelių pagalba. Esparcetas ūkyje auginamas su antsėliu ir be jo. Praeitais metais nuimtas gausus sėklų derlius. Esparceto sėklai ūkininkas paruošė patalpas jų džiovinimui ir laikymui.  Ūkininkas domisi naujovėmis, renka literatūrą esparceto ir kt. daugiamečių ankštinių auginimo klausimais, pasigenda mokslinių tyrimų medžiagos azotą kaupiančių augalų auginimo technologijų, konsultantų pagalbos.

VšĮ „Ekoagros“ Utenos skyriaus tikrintojas Tautvydas Burneika supažindino konferencijos dalyvius su ekologinio žemės ūkio taisyklių  paskutine versija. Ūkininkai turėjo daug klausimų; į kai kuriuos pranešėjui buvo keblu atsakyti. Ūkininkai prieštaravo nuostatai, kad tikrintojai gali atvykti į ūkį nepranešę bent prieš dieną, dėl trečio laipsnio sankcijų taikymo gyvulininkystėje, dėl sėklininkystės bėdų ir produktų nesertifikavimo.

Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Miškinis pateikė KPP „Parama ūkininkų konsultavimui“ taisyklių pakeitimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Šakickienė konferencijos dalyvius supažindino su LŽŪK tarnybos sistema, taisyklėmis ir konsultavimo tvarka. Kalbėjo apie konsultantų atrinkimo, apmokymo, praktinės patirties įgijimo pastangas.

Svečias iš Lenkijos Palenkės vaivadijos ekologinių ūkių konsultantas ir „Agrobiotest“ sertifikavimo įmonės inspektorius Valdemaras Bobinas pasidalino konsultavimo patirtimi kaimyninėje šalyje. Pasak svečio, Lenkijoje konsultantai ir ūkininkai kartu sudaro bendrą darbo planą laukuose ir dokumente. Konsultantas dažnai būna ūkyje, kartu su ūkininku ieško sprendimų. Dauguma konsultantų yra ir tikrintojai, – gali ūkininkams praktiškai patarti. P. Valdemaras sulaukė daugybės klausimų, į kuriuos pateikė išsamius atsakymus.

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, atidžiai išklausęs išsakytas problemas, patarė tęsti ir tobulinti ūkininkų konsultavimą pasitelkiant kaimyninių šalių patirtį. Konferencijos tema aktuali; ekologinio ūkininkavimo tikslas – nenualinti žemės. problemų yra, bet jas reikia spręsti.

Popietinėje dalyje „Gojelio“ konsultantė Elena Grajauskienė pristatė Šveicarijoje įgytą  konsultavimo patirtį, kur konsultantas ūkyje jaučiasi kaip savas. Ūkyje stebima augalų augimo būklė, ieškoma nesėkmės priežasčių, tiriamas armuo, stiprinama ūkio ekonomika, didinamas ūkio verslumas. Ypatingas dėmesys skiriamas dirvos mikroorganizmų gyvenimui. Demonstruoti dirvos gerintojai  ir sveikatintojai.  Akcentuotas ankštinių augalų vaidmuo dirvų gerinimui.

Diskusijose kalbėjo Žemaitijos atstovas Marijus Čekavičius, LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis, Biržų sav. VšĮ „Tatulos programa“ atstovai Vytautas Zurba, Valerija Gražinienė. Gerbiami profesoriai V. Žekonienė ir A. Svirskis konsultavo ūkininkus įvairiais ekologinio ūkininkavimo klausimais. Pažymėta, kad dirvos gerinimas ankštiniais augalais yra svarbiausias ekologinio ūkio darbas.

Komentarai išjungti.